Belaidžio ryšio srityje, populiarėjant išmaniesiems terminalams ir sparčiai augant duomenų paslaugų paklausai, spektro išteklių trūkumas tapo problema, kurią pramonei reikia skubiai išspręsti. Tradicinis spektro paskirstymo metodas daugiausia grindžiamas fiksuotomis dažnių juostomis, dėl kurių ne tik švaistomi ištekliai, bet ir ribojamas tolesnis tinklo veikimo gerinimas. Kognityvinės radijo technologijos atsiradimas yra revoliucinis sprendimas gerinti spektro panaudojimo efektyvumą. Pajutęs aplinką ir dinamiškai koreguodamas spektro naudojimą, pažintinis radijas gali suvokti protingą spektro išteklių paskirstymą. Tačiau operatoriai vis dar susiduria su daugybe praktinių iššūkių dėl keitimosi informacija ir trukdžių valdymo sudėtingumo.
Šiame kontekste vieno operatoriaus kelių radijo ryšio prieigos tinklas (RAN) laikomas idealiu kognityvinės radijo technologijos taikymo scenarijumi. Skirtingai nuo spektro dalijimosi tarp operatorių, vienas operatorius gali efektyviai paskirstyti spektro išteklius glaudžiau dalydamasis informacija ir centralizuotu valdymu, tuo pačiu sumažindamas trukdžių kontrolės sudėtingumą. Šis metodas gali ne tik pagerinti bendrą tinklo našumą, bet ir suteikti galimybę išmaniai valdyti spektro išteklius.
Vieno operatoriaus tinklo aplinkoje kognityvinės radijo technologijos taikymas gali atlikti didesnį vaidmenį. Pirma, sklandesnis keitimasis informacija tarp tinklų. Kadangi visas bazines stotis ir prieigos mazgus valdo tas pats operatorius, sistema gali gauti pagrindinę informaciją, tokią kaip bazinės stoties vieta, kanalo būsena ir vartotojo paskirstymas realiuoju laiku. Šis išsamus ir tikslus duomenų palaikymas suteikia patikimą dinaminio spektro paskirstymo pagrindą.
Antra, centralizuotas išteklių koordinavimo mechanizmas gali žymiai optimizuoti spektro panaudojimo efektyvumą. Įdiegę centralizuotą valdymo mazgą, operatoriai gali dinamiškai koreguoti spektro paskirstymo strategiją pagal tinklo poreikius realiuoju laiku. Pavyzdžiui, piko valandomis daugiau spektro išteklių pirmiausia galima paskirstyti toms vietovėms, kuriose daug vartotojų, išlaikant mažo tankio spektro paskirstymą kitose srityse, taip pasiekiamas lankstus išteklių panaudojimas.
Be to, vieno operatoriaus trukdžių valdymas yra gana paprastas. Kadangi visi tinklai yra valdomi tos pačios sistemos, spektro naudojimą galima planuoti vienodai, kad būtų išvengta trikdžių problemų, kylančių dėl koordinavimo mechanizmo trūkumo tradiciniame tarp operatorių spektro dalijimuisi. Toks vienodumas ne tik pagerina sistemos stabilumą, bet ir suteikia galimybę įgyvendinti sudėtingesnes spektro planavimo strategijas.
Nors vieno operatoriaus kognityvinio radijo taikymo scenarijus turi didelių pranašumų, vis tiek reikia įveikti daugybę techninių iššūkių. Pirmasis yra spektro jutimo tikslumas. Kognityvinė radijo technologija turi stebėti spektro naudojimą tinkle realiu laiku ir greitai reaguoti. Tačiau sudėtingos belaidės aplinkos gali sukelti netikslią kanalo būsenos informaciją, o tai turi įtakos spektro paskirstymo efektyvumui. Šiuo atžvilgiu spektro suvokimo patikimumą ir atsako greitį galima pagerinti įdiegus pažangesnius mašininio mokymosi algoritmus.
Antrasis yra daugiakrypčio sklidimo ir trukdžių valdymo sudėtingumas. Kelių vartotojų scenarijuose signalų sklidimas keliais keliais gali sukelti spektro naudojimo konfliktus. Optimizavus trukdžių modelį ir įdiegus kooperacinį komunikacijos mechanizmą, galima dar labiau sumažinti neigiamą kelių kelių sklidimo poveikį spektro paskirstymui.
Paskutinis yra dinaminio spektro paskirstymo skaičiavimo sudėtingumas. Didelio masto vieno operatoriaus tinkle, norint realiuoju laiku optimizuoti spektro paskirstymą, reikia apdoroti didelį duomenų kiekį. Šiuo tikslu galima pritaikyti paskirstytojo skaičiavimo architektūrą, kad būtų galima išskaidyti spektro paskirstymo užduotį kiekvienai bazinei stočiai ir taip sumažinti centralizuoto skaičiavimo spaudimą.
Kognityvinės radijo technologijos taikymas vieno operatoriaus kelių radijo prieigos tinklui gali ne tik žymiai pagerinti spektro išteklių panaudojimo efektyvumą, bet ir padėti pagrindą būsimam intelektualiojo tinklo valdymui. Išmaniųjų namų, autonominio vairavimo, pramoninio daiktų interneto ir kt. srityse pagrindiniai reikalavimai yra efektyvus spektro paskirstymas ir mažos delsos tinklo paslaugos. Vieno operatoriaus kognityvinė radijo technologija suteikia idealią techninę pagalbą šiems scenarijams, efektyviai valdant išteklius ir tiksliai valdant trukdžius.
Ateityje, skatinant 5G ir 6G tinklus ir nuodugniai taikant dirbtinio intelekto technologijas, tikimasi, kad vieno operatoriaus kognityvinės radijo technologijos bus toliau optimizuotos. Įdiegus išmanesnius algoritmus, tokius kaip gilus mokymasis ir mokymasis sustiprinti, optimalų spektro išteklių paskirstymą galima pasiekti sudėtingesnėje tinklo aplinkoje. Be to, didėjant ryšio tarp įrenginių paklausai, vieno operatoriaus kelių radijo ryšio prieigos tinklas taip pat gali būti išplėstas, kad būtų palaikomas kelių režimų ryšys ir bendras ryšys tarp įrenginių, toliau gerinant tinklo našumą.
Pažangus spektro išteklių valdymas yra pagrindinė belaidžio ryšio srities tema. Vieno operatoriaus kognityvinė radijo technologija suteikia naują būdą pagerinti spektro panaudojimo efektyvumą, nes patogu dalytis informacija, efektyviai koordinuoti išteklius ir valdyti trukdžių valdymą. Nors praktikoje vis dar reikia įveikti daugybę techninių iššūkių, dėl unikalių pranašumų ir plačių pritaikymo galimybių jis yra svarbi ateities belaidžio ryšio technologijų plėtros kryptis. Nuolatinio tyrinėjimo ir optimizavimo procese ši technologija padės belaidžiam ryšiui pereiti prie efektyvesnės ir pažangesnės ateities.
(Ištrauka iš interneto, susisiekite su mumis, kad ištrintume, jei yra kokių nors pažeidimų)
Paskelbimo laikas: 2024-12-20
